Ilgai lauktas Pale Clouds Passing

Mano herojus pagaliau išleido debiutinį albumą! Seilėjuosi porą savaičių ir pagaliau radau laiko parašyti ką nors rišlaus. Jei tingite skaityti arba pakliuvote į rašinį per klaidą, albumas dėmesio laukia čia: Meinheld - Pale Clouds Passing. Mažuutės demonstracinės versijos kruta soundcloude. Interviu su jaunuoliu - ammo.lt.

Pale Clouds Passing yra pikto drum`n`bass lobis: vientisas, sunkus ir sudėtingas. Pirmas džiugesys žvelgiant į dainų sąrašą buvo Four Horsemen (kuriuos omg seniai turėjo kas nors išleisti, it’s cash) ir Mephisto, numylėtos už taiklias citatas (vokalu to vadinti nesinori). O dar Pripyat’ ir Hate ir Masters Apprentice! Kiekviena daina lyg savotiškas blyksnis.

Meinheld - Pale Clouds Passing (2011) by Meinheld

Jei neteko girdėti šito veikėjo muzikos, siūlyčiau pradėti pažintį visgi ne nuo albumo, o nuo The Forgotten ir Metamorphosis išleistų rinkinyje Filthy Rhythms Vol1. Šios dvi puikiai atskleidžia Maksą kaip kompozitorių (o albume jis jau skleidžiasi toliau kuo puikiausiai).

Neįsiklausius visos dainos gali praskambėti pro ausis tiesiog kaip party mode, bet įsiklausius atrandi tame panaudotus daugybę įvairiausių garsų, įvairiausių sluoksnių, ir jie tokie, kurie net neturėtų derėti tarpusavyje. Bet dera! Cinksintys varpeliai ir verkiančios pianino kompozicjos, ir čia pat aidi griaustinis, o ritmai daužo be gailesčio. Turėtų kontrastuoti, o kažkokiu mistiniu būdu supinta į harmoningą skambesį, kur visi tie garsai papildo vienas kitą. Ta gausa ir harmonija lieku nustebinta kiekvieną kartą.

P.S. Tikiuosi antrą albumą išleisti užtruks ne tiek ilgai. Su malonumu pasinešiočiau grotuviuky ir daugiau tokių gėrybių.

P.P.S. Mieli 8 nuolatiniai lankytojai, kurie tikisi dainuojamosios poezijos ir pan.: čia ta muzika, kur samčiu daužo radiatorių.

Patiko (2)